WORLD CULTURE BAZAAR

Esu, kol keliauju....

IMG_0836.JPG
KELIONĖS
Bangkok. Grand palace. Wat 243.JPG
MAISTAS
IMG_1222.jpg
MENAS
SGT_5115-.jpg
APIE MANE

Kiek pamenu save-svajojau apie tolimas ir nelabai žemes. Senais laikais, kai pasaulis beveik tilpo į mažytį žemės lopinėlį prie Baltijos jūros ir sunkiai suvokiamus didžiosios „tėvynės“ gabaritus, periodiškai turėdavau įkvėpti oro ne tik iš knygų arba „Kino kelionių klubo“ (buvo tokia televizijos laida rusų kalba), bet nors trumpam aplankyti kaimynus. Ir vėl sugrįždavo laimė. Amžinas, nors lyg ir panašus pasikeitimas. Nomandiškas kraujas tebeteka mano kraujagyslėmis ir verčia nuolat būti laiminga...

Ir dar- prašau neišsigąskite: mano blogas dvikalbis. Tiesą sakant, ketinau pradėti rašyti gimtąja kalba, taip parasčiausiai lengviau,  tačiau dėl techninių priežasčių turiu iš karto pradėti abiem. Bloge skirsis ne tik kalba, bet dažnai ir informacija, kadangi manau, ji paprasšiausiai reikalinga skirtinga.

Tad Mielieji, skaitantys tik lietuviškai, rinkitės „Istorijas“ arba spauskite Lietuvos vėliavėlę viršuje dešinėje.

MANO ISTORIJA

Turgus man - žmonių susitikimo vieta nuo amžių; vieta, kurioje viskas nesuvaidinta, nors joje labai daug vaidybos. Turguje daug kontrastų ir patirčių, spalvų, kvapų, garsų, emocijų. Jis toks, koks yra tikras pilnavertis gyvenimas. Gal todėl jis mane vilioja, o ten patekus, nenori paleisti.

Kaip ir kelionės- liga, nuo kurios vaistų nėra: norisi vėl ir vėl. Kartais klausiu savęs, kada tas noras išnyks, kada pasisotinsiu tuo, kas yra šalia, nes daugiau pakeliavus supratau, kad viskas pasaulyje kartojasi. Tačiau bent kol kas atsakyti į šį klausimą negaliu: tik tuomet, kai žinau, kad kelsiu sparnus, jie tikrai pradeda augti. Todėl ir mano pavadinime yra žodis “turgus”, nes jame telpa visas pasaulio margumynas.

Savo turguje dalinsiuos savo aistromis: kelionėmis, maistu bei menu. Gal ką nors padrąsinsiu pažvelgti toliau, nebijoti to daryti nepaisant amžiaus (cha, aš jau pusšimties metų ribą peržengiau, keliavau visą laiką, bet kuo senyn- tuo intensyvyn),

draugijos (nors būna išmičių, pvz. vaikai, kurie jau daugiau pakeleiviai nei “vaikai” tiesiogine žodžio prasme, dažniausiai keliauju viena. Ir supratau, kad tokiu atveju esi atviresnis supančiam pasauliui, nes akys nukreiptos ne į bendrakeleivius, o aplinką, o tuomet ir kontaktai greičiau užsimezga ). Kartas nuo karto dalinsiuos receptais ir džiaugsiuos, jei bandysite kartu su manim.

SGT_5153.jpg
Surask mane Instagrame
Let me know what's on your mind

Thanks for submitting!