• worldculturebazaar

Kur, kaip ir kiek? Praktinė informacija planuojantiems vykti į Polineziją




Yra du būdai atsidurti Prancūzų Polinezijoj: atskristi arba atplaukti. Dauguma naudojasi pirmuoju, tad greičiausiai kelionė po Prancūzų Polineziją neišvengiamai prasidės Tahičio sostinės Papeete's Faa'a tarptautiniame oro uoste. Jis bus ir atskaitos taškas norintiems keliauti po kitas salas.

Vienas iš būdų - naudotis Air Tahiti pasu. Kompanija siūlo 6 variantus su dar dviem galimais pratęsimais į Markizių ir Australų salas. Paso kaina (prasideda nuo ca. $400) skiriasi priklausomai nuo pasirinktų salų, sezono bei bagažo, kartu tai ir vienas saugiausių variantų laiko ir pinigų atžvilgiu.


https://www.airtahiti.com/en/airpass-fares

Tarp kai kurių salų galimas susisiekimas ir laivais. Iš Papeete's plaukia ne vienas kruizinis laivas. Yra ir šiek tiek mažiau komercinių variantų: krovininiai laivai pritaikyti ir turistams.




Abiem atvejais yra pliusų bei minusų. Kelionė laivu paprastai bus beveik dvigubai pigesnė, tačiau truks ilgiau: nors pvz. skrydis iš Maupiti į Borą Borą trunka apie 15 minučių, oro uoste turėsite būti anksčiau, kuris paprastai pasiekiamas kitu laivu, o prieš tai gal ir mašina, tad geriausiu atveju teks pridėti bent kelias valandas.

Laivas Maupiti Express iš Maupiti į Borą Borą (kaina apie $50, dvigubai pigiau nei lėktuvu) plaukia 2 valandas 30 minučių. Tad bendroj sumoj gaunasi beveik tas pats. Tačiau yra keletas bet. Laivai plaukia ne kasdien. Norėdami nusipirkti bilietus, turite tiesiogiai susisiekti su pačia kompanija telefonu 87 78 27 22 // 87 740 240 arba elektroniniu paštu: maupitiexpress@mail.pf .


Šiuo atveju labai pagelbėtų prancūzų kalbos žinios. Be to, visada turite turėti laiko rezervą tuo atveju, jei dėl blogo oro arba dėl dar kokių nors priežasčių laivas laiku nepasirodytų.


Maupiti


Kaip jau minėjau savo ankstesniame straipsnyje,

https://www.worldculturebazaar.com/post/rojus-%C5%BEem%C4%97je-maupiti

Maupiti yra sala, kurios gyventojai saugo ją neįsileisdami jokių didelių viešbučių. Tad planuodami kelionę nepamirškite, kad lovų skaičius nedidelėje saloje yra labai ribotas, todėl stenkitės tai padaryti kuo anksčiau, jei norite turėti pasirinkimą. Taip pat, jei jums svarbu prabanga, tokios ten ir su geriausiu žiburiu nerasite: negaiškite nei laiko, nei gadinkite sau nuotaikos :) Tai sala tik tiems, kurie brangina tylą, ramybę ir natūralumą.

Žinoma, gyvenime vyksta tai, kas turi vykti, ir jums gali paprasčiausiai labai pasisekti kaip tai įvyko man. Turiu prisipažinti, kad kelionė į Prancūzų Polineziją kol kas buvo logistiškai sudėtingiausia mano gyvenime. Nežinau, ar dėl laiko trūkumo (kelionė buvo neplanuota iš anksto), ar dėl kai kurių puslapių keisto veikimo, ar dėl prancūzų kalbos nemokėjimo (kartais būtų paprasčiau paskambinti ir tiesiog pasikalbėti); pandemija taip pat šiek tiek prisidėjo prie iššūkių.


Sudėtingiausia buvo nusipirkti Air Tahiti pasą, kuris reikalingas, jei norite aplankyti daugiau salų. Be to, pirkdami pasą, turite tiksliai žinoti savo tvarkaraštį. Pavyko man jį užsakyti beveik po savaitės bandymų, kai jau beveik buvau praradusi viltį. Dabar manau, kad oro linjų internetinė svetainė paprasčiausiai netobulai padaryta. Idealiausia, jei žinai tikslius skrydžių tvarkaraščius, bet tai labai nerealu. Kadangi ne visomis dienomis yra skrydžiai į visas salas, ir matyt, jei įvedi ne tą dieną, ieškiklis neleidžia nusipirkti, bet tikslios priežasties nepaaiškina, ir paiešką vėl turi pradedi iš naujo. Internete kai kas pataria rašyti tiesiai Tahiti oro linijoms, sakydami, kad jie patys padeda užsakyti. Padariau tą ir aš, bet kol laukiau jų atsakymo, nusipirkau pati.


Kitas iššūkis susijęs su nakvyne Maupiti. Rašiau tiesiogiai į įvairius pensionatus, ir gavusi iš visų neigiamą atsakymą, galvojau, kad jau teks palapinę skraidintis :), tačiau beieškodama atradau Tahiti turizmo puslapį, per kurį ir gavau rezervaciją. Ir dar ne bet kokią! Espace Beach Maupiti yra geriausiame salos paplūdymy, kurį dalinasi su kitu šalia esančiu pensionatu Maupiti Residence (jei gerai suprantu, jis yra be maitinimo, bet pasitikslinkite patys). Tad dabar galiu drąsiai pasakyti, kad geresnės vietos nei Espace Beach Maupiti saloje nėra (na gal išskyrus esančius mažose motu, bet tuomet būsite užsidarę visiškai, nes net norėdami patekti į pagrindinę salą, turėsite ieškoti, kas atplukdys).

Žemėlapy Espace Beach Maupiti pažymėjau raudona "E" raide.

Maupiti map Espace beach Maupiti

Bandykite laimę čia:

https://tahititourisme.com/en-us/island/maupiti/maupiti-hotels/

  1. http://www.maupitiresidence.info/en/tarifs.php?rb=trf

  2. http://www.pensionespacebeachmaupiti.com/Hebergement_et_Tarifs.D.htm


Bora Bora

Šioje saloje apsistojimui pasirinkimas pagal Jūsų kišenę, nes variantų daugybė: nuo AirBnB iki prabangių didžiausių vilų ant pastolių ir stiklinėmis grindimis su pilnu aptarnavimu, t.y. nuo virš šimto iki tūkstančių už naktį.

Jei apsistosite ne vienoje iš brangiųjų poilsiaviečių ir neplanuojate nuomuotis automobilio visam laikui, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus.

Visų pirma, ar yra priėjimas ir koks prie vandens; kur yra bendri pliažai, o jų saloje nėra daug ir jie nėra dideli bei daugumas randasi pietinėje salos dalyje, garsiausias Matira. Sala nėra labai maža ir vietomis kalvota, tad gali būti sudėtinga ir su paprastu dviračiu juos pasiekti. Internetinės nuotraukos ne visada atspindi realią situaciją.



AirBnB nuotraukose atrodė, kad nameliai yra pliaže, tačiau realybėje tas pliažas - vos kelių metrų smėlio ruožas, kuriame vos gultai telpa. Kadangi ten reikėjo nakvoti tik tris naktis, tai buvo puikus variantas, nes visą vieną dieną buvome išplaukę laivu: pradžioje su įvairiais sustojimais apiplaukėme visą salą; vėliau nardėme su rajomis ir rykliais, maitinome juos (bet kitoje vietoje ir atsargiai, nekišdami rankų, matyt, kol maisto nėra, ir pavojaus ne :), kitoje vietoje - su šimtais žuvyčių leitenentų; ir saulę palydėjom privačioj motu. Tai buvo vieni puikiausių įspūdžių, patirtų Bora Bora saloje, tad jau vien dėl to rekomenduočiau šį apsistojimą. Tiesa, ekskursija kainuoja apie USD 100, nors galutinė kaina priklauso nuo joje dalyvaujančių žmonių skaičiaus ir jūsų sugebėjimų derėtis :) Tačiau patyrimai tikrai verti tų pinigų.

Tereva Bungalow Bora Bora (kaina apie USD 150 už naktį, minimum - 3 naktys)

Puiki vieta su mažais vaikais, nes yra atskiras lagūnariumas su daugybe žuvų, kuriame galima plaukioti, o vandens tik iki kelių :)


Kitą dieną salos tyrinėjimas tęsėsi su pusdieniui iš šeiminkų išsinuomuota mašina (dienai 5000 PXF, ca USD 50).

Buvo sekmadienis, o ten - tikras šventadienis: Boroj Boroj net turgus neveikė, nekalbant apie galerijas ir pan.; jau buvo kilus mintis, kad viskas po pandemijos dar neatsidarė, tačiau kitą dieną, pirmadienį, staiga buvo plačiai atvertos visos durys :) Kaip priklauso sekmadieniais, galėjai sudalyvauti mišiose, visos bažnyčios atsidarė keliom valandom. Maisto parduotuvė priminė senus tarybinius laikus, kai pvz. laukdavom atvežamų mandarinų: tik čia visi apsiginklavę politeleniniais maišais laukė prancūziškų batonų. Teko sudalyvauti tame batonų mūšy: vienu metu atstūmė tris didelius vežimus karštos duonos (turbūt gerokai virš šimto) ir visi puolė viena kryptimi. Po penkių minučių galėjai vėl žiūrėti tik į kainą po tuščiais vežimais - "60 PXF" (ca 0.60 USD). Tai turbūt vienas pigiausių produktų salyne, nepakeičiamas per pusryčius su bananų-kokosų ar mango uogiene bei sviestu; pietums naudojamas sumuštiniams, kai duona vis vien karaliauja: abi pusės patepamos majonezu ir pagardinama vienu plonu gabalėliu mėsos ir sūrio, salotos lapeliu ir pomidoru, arba net it vakarykščiais kinietiškais makaronais, arba skrudintomis bulvytėmis. Rojus angliavandenių gerbėjams :)


Užtat pilna pakelė pardavinėjančių maistą: supakuoti pietūs (dažniausiai kepta višta su bulvių salotom arba kinietiški patiekalai), kartais šviežiai sugauta žuvis, sezoninės daržovės ir vaisiai, bet lyderis buvo vienvaldis - firi firi, tradicinis pusryčių maistas - karštos spurgos, gaminamos iš miltų, mielių, kokoso pieno, vandens, šiek tiek druskos ir cukraus. Stebėjau vieną kioskelį: žmonės po kelis maišelius nešėsi į savo mašinas, už minutę sustodavo kita, kartais ir eilė susidarydavo: moteriškė vos spėjo kepti. Šešių spurgų kaina - 300 PXF (3 USD).


Nesusidarykit klaidingo įspūdžio apie vietinę mitybą. Tai tik viena dalis, daugiau pusrytinė, kai ir angliavandeniai daugiau draugai nei priešai :) Salose daugybė įvairiausių vaisių ir šviežios žuvies. Greito maisto užkandinių ne daug teko pamatyti. Vietiniai juokauja, kad iš kitų salų žmonės atskrenda į sostinę Papeet'ę apsipirkti prekybos centre arba pavalgyti MacDonald'e :). Taip, vienas yra ir oro uoste, tačiau ten rasite ir tinklinę greito maisto užkandinę "Vini Vini", kurioje viskas iš žuvies, daugiauisiai tuno, ir daugiausia žalio: suši, sašimi, karpačio, tartaras, poke, salotos, pyragėliai su žuvim ir pan. Nepraeikit pro šalį, šalia tradicinio "poisson cru" atrasite ir šiek tiek neįprastų derinių, pvz. tuno suši su tuno salotomis. Viskas šviežia, ir baigiasi, kada baigiasi, t.y. vakarop pasirinkjimo gali ir nebebūti. Kainos - nuo USD 5 už sumuštinį su tunu iki USD 13 už suši rinkinį.


Papeete'je maisto pasirinkimas tikrai nemažas: nuo įvairių patiekalų turguje iki aukščiausio lygio restoranų. Kainos labiausiai gąsdino eilinėse parduotuvėse, kur pvz. nedidelis padėkliukas pjaustytų vaisių kainuoja apie USD 28, braškių indelis USD 7, vištų kulšelės apie USD 10/kg, bulvių kilogramas beveik USD 3 ir pan. Tačiau jei mėgstate žuvį ir vaisius bei kepinius ir nesate prisirišę prie tam tikrų patiekalų, tikrai pragyventumėte puikiai (bet kokią matomą kainą dalinkite iš 100 ir gausite kainą USD, ne visai tikslią, bet nors orientacinę :) )

Nuotraukose apačioje: vaizdai iš Papeete's turgaus, kuriame parduodami ne tik maisto produktai, bet ir gėlės, aliejai, drabužiai, suvenyrai, vanilė bei, žinoma, juodieji perlai (apie juos atskirame straipsnyje).




Restoranų rinkoje dominuoja eklektiška prancūzų ir polineziečių virtuvė. Teko lankytis tik viename tikrame restorane - L'O A La Bouche, į kurį pirmadienio vakarą be išankstinės rezervacijos patekti buvo sunku: atėjom antrą kartą, jau prieš darbo pabaigą, nežinodami, ar valgydins. Padavėjas, tik gavęs šefo leidimą, pasodino prie staliuko.

Labiausiai restorano meniu sudomino foie gras užkandžių lėkštė, kurioje net makarūnai (macarons) įdaryti žąsų paštetu. Netikėtai keistas ir skanus derinys. Ir žinoma, žuvys, įvairiausios, žinomos ir niekada negirdėtais pavadinimais. Kadangi aš turiu savo silpnybę - pasiflorą (passion fruit), išsirinkti buvo labai lengva - papio su pasifloros ir imbiero padažu. Kadangi šiaip nesu didelė žuvų išmanytoja, nežinau, kaip ją pavadinti lietuviškai, o greičiausiai ji ir neturi lietuvško pavadinimo, nes yra paplitusi Ramiajame vandenyne, Japonijoj, Havajuose, Australijoje ir dalyje Afrikos; užaugusi gali siekti iki 100 svarų ir tuomet jau vadinasi "ulua".


http://www.loalabouchetahiti.com


Populiariausia vieta valgyti - miesto centre prie Papetee's jūrų uosto aikštėje vakarais renkasi "roulottes" (maisto vagonėliai), šalia kurių statomi staliukai, ir aikštė pavirsta į didžiulę valgyklą po atviru dangumi. Tai viena iš Papeete's atrakcijų, kurioje sutiksit ir vietinius, ir turistus. Čia vakarienė kainuoja USD 10-15.


31 views0 comments

Recent Posts

See All