Dievų dovana

“Jie turi slaptas giraites, kuriose augina tam tikrus medžius, kaip kakavmedžius”, taip 1566-taisias metais savo užrašuose apie majus rašė praniciškonas brolis Diego de Lana.

Kakavos pupelės skiriasi savo dydžiu, spalva ir, žinoma, kaina.

Nedaug rasi žmonių, abejingų šokoladui. Magija tebesitęsianti šimtmečiais. Tiesa, daugybę metų šokoladas buvo vartojamas tik skystame pavidale, kaip beje ir šiais laikais Jukatano pusiasaly. Šokoladai mums įprastoje formoje daugiausiai matomi oro uostų parduotuvėse arba itin į turistus orientuotose vietose (pvz. Šokolado muziejuje Valladolid'e (Vajadolide)).

Archiologai mano, kad kakava buvo pradėta varoti dar prieš 5300 metų. Ją iš Amazonės regiono į dabartinę Meksikos teritoriją greičiausiai atsigabeno olmekų gentys. Kai kurie šaltiniai teigia, kad majų klestėjimo laikais šokoladu galėjo mėgautis kiekvienas, actekai jį pavertė išrinktųtų gėrimu, jiems kakavos pupelės buvo vertesnės už auksą.

Senovėje gėrimas buvo visiškai nepanašus į šiandieninį- kakavos pupeles majai maišė su vandeniu (pienas buvo pradėtas naudoti tik gerokai vėliau, ispanams atvežus karves XVI amžiuje), kukurūzų miltais, čili, kvepiančiais pipirais, vanile, druska, anatu bei kitais prieskoniais. Ir jokio cukraus.

Montezuma per dieną išgerdavo po 60 puodelių šokolado. Valladolid'o šokolado muziejaus eksponatas.

Actekai kakavą siejo su dievu Quetzacoatl, kuris neva buvo prakeiktas kitų dievų, nes pasidalino ja su žmonėmis. Legendinis actekų vadas Montezuma II reikalavo kakavos pupelių iš užkariautų žmonių ir gėrė karštą šokoladą kasdien (bent 60 puodelių), tuo pabrėždamas jėgą bei gausą. Actekų kalboje kakavos gėrimas vadinosi “xocolatl”. Jis buvo duodamas kariams nugalėtojams, naudojamas religinių ritualų metu, atstodavo ir valiutą. Net Amerikos Revoliucijos metu (1775-83) šokoladas buvo ne tik neatsiejama kareivio raciono dalis, bet kartais ir atsiskaitymo priemonė.

Ir šiandien “dievų maistas” yra neatsiejama majų ceremonijų dalis, aukojama pamaloninti įvairioms majų dievybėms. Majų vestuvių metu kiekvienas vestuvių liudytojas gauna po 10 kakavos pupelų, visos likusios atiduodamos jaunosios tėvui bei krikštatėviui. Manoma, kad šis paprotys išlikęs iš prieškolumbinių laikų, kuomet kakavos pupelės atstodavo pinigus: antį galėjai nusipirkti už 20 kakavos pupelių, kanoją- 100, triušį-30, moliūgą -4, žuvį, avokadą arba kiaušinį- 3, o pomidorą- 1.

Keista, tačiau kakavos pupelių Yucatan'e (Jukatane) buvo sunkoka rasti. Kelionės pradžioje Valladolido (Vajadolido) turguje nusipriktos taip ir liko vienintelėmis. Jas kaip ir senovės majai “taupau”: kramsnoju vienas prie kavos ir skūpiai vežu draugams dovanų 😊

O norintiems priartėti prie Meksikos dievų, siūlau pabandyti išsivirti šokolado patiems.

Meksikietiškp šokolado receptas:

Žemiau esančios nuotraukos yra Valladolid'o (Vajadolido) šokolado muziejaus ekspozicijos fotografijos:

Valladolid'o muziejus:

Criollo (kriojo) - viena geriausių kakavos pupelių rūšių pasaulyje. Jas šokolado gamintojai vertina dėl dviejų svarbių priežasčių: jų retumo ir skonio.

Kakavos pupelės atidaromos rankiniu būdu.

Ispanų vienuoliai pasaldino kartųjį gėrimą, ir jį gerti tapo daug maloniau.

Dar didžiąją XIX amžiaus dalį šokoladas buvo vartojamas skystame pavidale, tiesa, kartais vandenį pakeičiant pienu.

Kas nesutiktų, kad valgyti šokoladą- puiki mintis ! Campeche (Kampečė), Meksika