Kas būna, kai gyveni knygų herojų gyvenimą? Neprisimenu, prieš kiek metų Ernestas Hemingvėjus užkrėtė aistra koridai. Pagalvojau, kad tai panašu į vieną mano bičiulį, pamilusį nuotaką net nemačius jos; ir be jokių pažadų gauti kartu karvę, arklį ar skrynią rankšluoščių 🙂 Teisybę pasakius, bičiulis vedė, ir labai norėčiau sakyti - visam gyvenimui, nes jie vis dar kartu. O man Hemingvėjus paliko virtinę emocijų, panašių į amerikietiškus kalniukus.
Atvykau anksčiau, pasiėmiau bilietą, kasoje žmonių nebuvo, tad galėjau paplepėti su bilietų pardavėju: supratau, kad atvykau netikusiu laiku, ir jis beveik įkalbėjo mane, sugrįžti gegužės mėnesį, kuomet vyksta pagrindinės kovos, ir amfiteatras lūžta nuo žiūrovų. Į svarbiausias kovas ir bilietus reikia pirkti iš anksto, ir neaišku, ar juos gausi, o sėdėti antroje eilėje greičiausiai tikrai netektų🙂.
Bevaikščiodama aplink stadioną pastebėjau besibūriuojančius prie šoninių durų žmones: jie laukė atvykstančių toreadorų (arba matadorų) ir jų palydų. Trys jauni matadorai (18-21 metų amžiaus) priminė aktorius prieš spektaklius: jie lyg ir čia, bet kartu ir ne 🙂. Vyrukai buvo sutikti kaip tikros žvaigždės: su vienais fotografavosi, kietiems autografus dalino. Tačiau susikaupimas buvo akivaizdus. Ir dabar puikiai suprantu: korida ne tik graži, bet ir labai pavojinga. Ir ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Svarbu ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasirengimas.
Taigi, buvo ne sezonas. Bilietus nusipirkti buvo lengva: galėjai išsirinkti bet kur: saulėje, pusiau šešėlyje, pilname šešėlyje (pasislėpimas nuo saulės - vienas svarbiausių kriterijų). Sedėjau vos ne pirmoje eilėje, mačiau viską. Gal pradžioje ne daug supratau, bet jaučiausi kaip pasakoje: spalvingi jaunų gražių vaikinų rūbai, gracingi judesiai, gyva pasadoblio muzika etc.
Magija, kurios nesupratau, bet ji užbūrė... iki nukrito pirmasis bulius. Gerklėje kažkas užstrigo - negalėjau nuryti net vandens lašo. Prasidėjo derybos su savo protu: neišeik paskui keletą neišlaikiusių. Nebuvo tų išeinančių daug, bet kelis kartus (viso vyko šešios kovos, trys matadorai turi nukauti po du bulius) vis atsirasdavo dar kelios tuščios vietos. Tai nebuvo tie, sėdintys pirmoje eilėje, jie - tikrieji fanai, mokantys už privilegijuotas vietas pinigus - ir nei amžius, nei lytis nesvarbu.
Didžiausia Ispanijoj ir antra pasaulyje po Plaza de Toros Meksikos sostinėje bulių kautynių arena - Plaza de Toros de Las Ventas - buvo ganėtinai tuščia, tačiau triukšmo dažnai tikrai pakakdavo, neįsivaizduoju, kas joje darosi sezono metu, kuomet tribūnos lūžta nuo žmonių 🙂.
Ypatingai emocionali buvo viena grupelė. Tuo metu aš nežinojau, kas jie tokie, nesupratau net triukšmo priežasties. Pasijutau kaip senais laikais per "Žalgirio" rungtynes: atrodė, kad susirinkę vien tik sporto žinovai 🙂. Tik po visų kovų užkalbintas darbuotojas paaiškino, kad tai buvo bulių augintojų asosiacijos nariai ir kodėl jie sukėlė vienu metu ypatingą triukšmą. Bulių augintojų asosiacija reikalavo nutraukti kovą, pakeisti bulių, nes jis šlubčiojo. Na o aš net nepastebėjau to buliaus luošumo. Ir šaukė jie atsisukę į ložę, kurioje ieškojau karališkos šeimos atstovų, o ji, pasirodo, skirta koridos prezidentui, kuris turi ypatingų galių. Prezidentas gali net dovanoti gyvybę ypatingai narsiai kovojusiam buliui, kuris grąžinamas atgal į fermą, kur ramiai gali pabaigti savo gyvenimą. Sako, kad tai įvyksta labai retai. Bet tą vakarą koridos prezidentas sustabdė kovą, buvo įleista grupelė bulių ir su ja draugiškai lauką paliko ir nesveikasis.
Kitiems nepasisekė - nepaisant savo brangumo bus suvalgyti. Koridai auginami speciali bulių rūšis - Toro Bravo. Sakoma, kad jų protėvius dar senovės romėnai naudojo žaidynėse. Vienas bulius kainuoja apie USD20,000, o vienai koridai reikia šešių.
Koridos šaknys siekia 2000-tuosius pr. Kr. Kretoje, Knossos saloje, rasti piešiniai, kuriuose pavaizduoti akrobatai moterys ir vyrai, kovojantys su buliais. Šiuolaikinės koridos, kai matadorai kovoja su bulium ant kojų, pradžia laikoma 1726m. Nuo XX amžiaus pr. ne viena moteris įsitraukė į tradiciškai vyriškas kovas. Viena garsiausių matadorių - čilietė Conchita Cintron - 1940-1960-siais nužudė virš 750 bulių. Moterį toreadorę įamžino ir garsusis ispanų režisierius Pedro Almodóvar savo oskariniam filme "Pasikalbėk su ja" ("Hable con ella")
Kartais nepasiseka ir toreadorams: statistiniai skaičiukai skiriasi - per daugiau nei 300 metų žuvo 300-500 žmonių.
Korida šiuo metu sukelia daug diskusijų ir protestų. Daugelyje pasaulio šalių ji uždrausta, įskaitant ir kai kurias Ispanijos dalis (Kanarų salas bei Barseloną), kai kuriose šalyse koridos metu bulius nėra nužudomas. Tačiau yra ir kitokių judėjimų: egzistuoja bent 15 matadorų mokyklų, kuriose vaikai koridos mokosi nuo 14-kos metų.
Nors viešoje erdvėje jaučiamas didelis pasipriešinimas (o gal čia galima pritaikyti posakį apie garsų rėkimą?), koridos bilietus pardavinėjantis žmogus pasakojo, kad Ispanijoje jaučiamas padidėjęs susidomėjimas korida jaunimo tarpe. Kaip ten bebūtų, tai ispanų tradicija, tad lai jie ir sprendžia, ką su ja daryti.
P.S. Ar žinojote, kad net ir Lietuvoje, Paberžės dvare, vykdavo bulių kautynės beveik iki pat Pirmojo pasaulinio karo pradžios?