Izamalis - senas, tarp Meridos ir Čičen Icos (Chichen Itza) esantis miestelis, labai poetišku pavadinimu, dabar garsėjantis vienuolynu, įkurtu apie 300-tuosius metus, klestėjimą pasiekusiu 800 -taisias.
Izamalyje beveik visi namai, įskaitanat garsųjį vienuolyną- garstyčių spalvos.
Miesto centrinėje aikštėje keleivių laukia virtinė spalvotų karietų. Mums neužteko laiko šiam malonumui Dabar žinau - jei kitą kartą važiuočiau į Izamalį, pasiplanuočiau ir vieną nakvynę arba paskirčiau visą dieną. O veikti ten tikrai yra ką: pasivaikščioti akmeninėmis miestelio gatvėmis, aplankant galerijas ir dirbančius meninkus, įkvėti laisvės dvasios milžiniškame vienuolyno kieme, pasivažinėti karieta, užlipti ant piramidės ir pasigrožėti vietovės panorama, o gal susitikti su vietiniu šamanu ir, žinoma, pasmaguriauti viename geriausių Jukatane, įtrauktame ir į 2021 metų didyjį Meksikos gastronomijos katalogą, tradicine sumoderninta virtuve garsėjančiame "Kinich" restorane (apie jį jau rašiau anksčiau: https://www.worldculturebazaar.com/post/magi%C5%A1kame-miestelyje-magi%C5%A1kas-restoranas-kinich)...
Miestelio centre išlikusi Kinich Kakmó piramidė - viena iš didžiausių Jukatane bei Izamalyje esančių archeologinių griuvėsių, kuri buvo pastatyta Saulės dievo garbei ir buvo labai svarbi šamanų bei tikinčiųjų tarpe. Manoma, kad iki ispanų užkariavimo Izamalis buvo viena didžiausių gyvenviečių šiaurės Jukatane; vietovė net turi "Kalvų miesto" pavadinimą dėl daugybės dirbtinai supiltų kalvų, ant kurių stovėjo piramidės. Iki šių dienų yra išlikusios penkių reikšmingiausių liekanos, o iš viso buvo skaičiuojama net iki kelių dešimčių.
Popiežiaus Jono Pauliaus apsilankymas Izamalyje 1993 metais buvo pagerbtas paminklu jam vienuolyne ir patvirtino vietos reikšmingumą katalikų pasaulio bendruomenėje; nors aplamai istorija tik pasikartojo: majų klestėjimo laikais Izamalis buvo viena iš trijų pagindinių majų piligrimystės vietų (po Čičen Icos (Chichen Itza)) ir San Gervasio Kozumelio (Cozumel) saloj).
Convento de San Antonio de Padua (Šv. Antano iš Padujos vienuolynas) buvo pastatytas buvusios majų šventyklos Pap Hol Chac vietoj ir net panaudojant nugriautos šventyklos akmenis (1553-1561). Vienuolyno ir bažnyčios statybomis rūpinosi pranciškonas Diego de Lana, kurio indėlis į majų istoriją dvigubas ir labai kontraversiškas. Jo įsakymu buvo sudegintas beveik visas raštiškas majų palikimas.
Vienuolis taip padirbėjo, kad net buvo iškviestas atgal į Ispaniją pasiaiškinti. Nežinau, savo valia ar karaliaus liepimu, tačiau grįžęs atgal į Jukataną, pradėjo užrašinėti viską, ką matė ir girdėjo. Tokiu būdu, išskyrus kelis išlikusius majų rankraščius (saugomus Drezdene, Paryžiuje bei Madride, ir pavadintais tų vietų, kuriose saugomi, pavadinimais), beveik jokių raštiškų dokumentų neišliko.
Beveik viskas, ką iš tikrųjų žinome apie majus, yra iš to paties Diego de Lano užrašų. Atrodo, jo dėka mokslininkai sugebėjo perskaityti majų Drezdeno rankraštį...
Paminklas Diego de Lanai miestelio centre buvo mane šokiravęs ir savotiškai maloniai nustebinęs dalykas Izamalyje. Istorija yra istorija, ją turime priimti kaip įvykusį faktą...
7806 kvadratinių metrų (84,023 kvadratinių pėdų) pieva, įrėminta 75 arkų atrijumo (pristatytą 1618) - antroji pagal dydį po Vatikano Švento Petro aikštės.
Normaliais laikais, tris kartus per savaitę (nuo ketvirtadienio iki šeštadienio) miestelyje vyksta šviesų šou "Izamalis- šviesos miestas" su kulminacija vienuolyno kieme. Tačiau ir be jokio šou aikštės energetika stebuklinga. Mokėjo majai pasirinkti vietas savo šventykloms.
Izamalio Dievo motina (Nuestra Senora de Izamal) nuo 1949-tųjį tapo oficialia Jukatano globėja. Miestelyje visą savaitę prieš gruodžio 8-tą vyksta šventė jos garbei. O Jukatano vyskupas kiekvienais metais tęsia savo piligirminį pažadą atvykti pagerbti Jukatano globėjos. O kitu metu vietai tikrai netrūksta paprastų piligrimų...