1938 metais Vicente Mena, žinomos Meridos ledainės „Helados Polito“ įkūrėjo sūnus, pripildė įprastus vaflinius ledų kaušelius tarkuotu olandišku Edam sūriu mokyklinių pertraukų metu turtingų šeimų atžaloms. Dvi iš jų buvo vieno markizo („marques“ ispanų kalboje) anūkės. Vieną kartą mergaitėms paprašius susukti vaflį kitokia forma, gimė turbūt garsiausias pusiasalio desertas.
Norint jų paragauti, tikrai nereikia vykti į tą pačią, virš 100 metų dirbančią ledainę, jos kepamos kiekvieno miesto bei miestelio aikštėje jau ne tik Jukatane, bet ir daugelyje Meksikos vietų, ir ne tik su tradiciniu Edam sūriu, kiekvienas vežimėlis turi savo vaflių meniu.
Galite rinktis pagal savo skonį: įvairesnių sūriu, riešutų sviestų, uogienių, šviežių vaisių. Paragavę įvairių variantų, mes likome ištikimi tradiciniam variantui, antrą vieta paskyrėm Edam su tepamu Filadelfijos sūriu.
Mūsų pažintis su "mažosiomis markižėmis" įvyko Valladolide.
Savo vaflių laukėme daugiau nei pusvalandį. Tai turbūt ilgiausia eilė, kurioje esu senokai stovėjusi.
Pakalbintas kepėjas sakė, kad per dieną iškepa apie 400 vienetų.
Nors vafliai atrodo milžiniški, tačiau yra labai ploni, trapūs ir tiesiog tirpstantys burnoje. Suvalgai ir nepajunti :)
P.S. Galite pabandyti ir nevykdamai į Jukataną. "Markizių" receptą rasite čia
https://www.worldculturebazaar.com/post/ma%C5%BE%C5%B3j%C5%B3-markizi%C5%B3-vafli%C5%B3-receptas