Pirmoji mintis, kad MUSA (Museo Subacuático de Arte) – Povandeninio meno muziejų- reikia priskirti meno kategorijai, viduje iškėlė abejonę: gal tai daugiau patirtis?
Bet parką kūrė menininkai: britų skulptorius Jason deCaires Taylor and 5 Meksikos menininkai. Abejonės išsisklaidė savaime.
Taylor prie projekto praleido 18 mėnesių ir 120 valandų po vandeniu: buvo sunaudota 12o tonų cemento, smėlio, žvyro, 3800 m (2,3 mylios) stiklo pluošto ir 400 kg (88 svarų) silikono.
Povandeninis muziejus dar nebaigtas, nors oficialiai buvo atidarytas 2010-tų metų lapkričio 26-tą. Planuose- 12 galerijų su 1364 skulptūromis.
Be to, kai pradėjau domėtis, atradau daugiau įdomių Taylor projektų, išsibarsčiųsių po visą margą svietą:
"Tylioji evoliucija" . Grupę sudaro maždaug 400 natūralaus dydžio kaimo gyventojų skulptūrų iš netoliese esančio Puerto Morelos.
Žinoma, prie žmonių-kūrėjų būtina pridėti tą, kuriai saugoti visa ekspozicija skirta, kurios dėka parkas yra lyg vandens teatras – kiekvieną akimirką vis kitoks- gamtą. Ant pirmųjų skulptūrų pats meninkas pasodino koralus nuo pažeistų koralinių rifų. Dabar juose ištisi daugiabučiai: vėžiagyviai, žuvys, kriaukliukai, jūriniai augalai ir ypač minkštieji koralai, pasidarbavę savo nuožiūra- vienam padidinę ausis, kitam išauginę sparnus, trečiam plaukus priauginę, tačiau be teisės pasirinkti spalvą, ilgį ar struktūrą... Eilinis priminimas „visagaliam“ žmogui, kad ne viskas vyksta tik pagal jo norus 😊
Sunku perduoti jausmą, kurį patiri lėtai slinkdamas pro skulptūras, bandydamas įžvelgti, kas slepiasi už jos ar joje, saugodamas išsikerojusius augalus ar norėdamas paliesti bent vieną žuvelę iš tūkstantinės jų kolonijos, bandančios saugiai prasilenkti. Tai viena įdomiausių patirčių saloje.
Kadangi pirmą kartą niekur neskubėjome (mano dukra Liepa turėjo "eiti" į mokyklą, tad buvome savotiškai priversti būti vienoje vietoje), turėjome laiko išsilaikyti nardymo teises, o pamokos dvi dienas ir vyko skulptūrų parke: vienu šūviu du zuikiai nušauti 😊 Atrodo, taip negiliai tenusileidi, tačiau laiko suvokimas visiškai apsiverčia- jis gerokai sulėtėja. Tenka prisitaikyti prie apgaulingos vandens ramybės ir lėtai slenkant godžiai gerti spalvų ir formų įvairovę. Belieka tik patarti- pamatykit ir pajauskit patys.
Tie, kurie niekada nenardė, bet turi bent 3 dienas saloje ir nori išbandyti, gali išsirinkti vieną iš nardymo mokyklų. Mes nardėme su broliais Garrido "Scuba Garrido":
Tiesą sakant, nežinau, ar mokyklos labai skiriasi: gal kai kurios labiau komercinės, kainos panašios visur. Mums buvo labai svarbus lankstumas laiko atžvilgiu, broliai Garrido buvo pasiruošę prisiderinti prie mūsų galimybių, tad juos ir išsirinkome. Kadangi dukra virtualiai mokėsi, jie mus, taupydami laiką, net iš namų paimdavo 😊
O jei nenardote ir iš viso bijote vandens (nes skulptūras galima apžiūrėti ir iš viršaus, t.y. per laivo stiklines grindis), skulptūrų kopijas bei vieną originalią - Robert Diaz Abraham „Vandenyno mūzą“- galite išvysti sausumoje, Kukulcan aikštėje Kankūne.
"Bankininkai"
Šalia padėti lagaminėliai- pinigų simbolis- atstoja dievus, kurie tapo trumparegiškumo ir maldos objektu. Geriau nei pačio skulptoriaus internetinėje svetainėje nebeparašysi: "Kiekvienam bankininkui tarp sėdmenų yra ertmė, kurioje gyvena jūrų gyvūnai. Vėžiagyviai ir unguriai šią erdvę paverčia savo namais."
"Antroposcena"
Liūdnai žvelgiantis pro mašinos langą berniukas klausia, ką paliekame ateinančioms kartoms?